„Tačiau, pakeitus „Sodros“ įmokos tarifą, „Sodra“ neteks ir tų pajamų, kurias dabar gauna iš II pakopoje nedalyvaujančiųjų, kartu yra didinami būsimi pensijų įsipareigojimai, o jokio finansavimo šaltinio nepateikiama“, – kalba I. Šimonytė.
Po pateikimo Seimas pritarė pensijų sistemos pokyčiams, pataisos toliau bus svarstomos parlamentiniuose komitetuose, o į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti birželio pabaigoje.
Vyriausybės pateiktas pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į II pakopos fondus bus nutraukti, tačiau analogišku dydžiu bus sumažintos ir socialinio draudimo įmokos, taip sudarant galimybę gyventojams šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.
„Kaupiant toliau, ir nuo 2019-ųjų nebepervedant „Sodros“ įmokos dalies, nuo 2019-ųjų į ateitį „Sodros“ pensija nebemažėja, o žmogus savo sąskaitoje kaupia papildomas lėšas senatvei.
„Sustojus kaupti pensiją ir nuo 2019-ųjų nebepervedant „Sodros“ įmokos dalies, nuo 2019-ųjų į ateitį „Sodros“ pensija nebemažėja, o žmogaus sąskaitoje esančios lėšos lieka ten tol, kol sukanka amžius arba kol jas kas nors paveldi“, – pasirinkimų pasekmes aiškina R. Babianskaitė.
O nutraukus pensijos kaupimą, pasak SADM atstovės, visos žmogaus pensijų sąskaitoje esančios lėšos pervedamos į „Sodrą“, atstatoma situacija, lyg žmogus niekada nebūtų dalyvavęs pensijų kaupimo sistemoje (nepriklausomai nuo to, ar žmogaus grąžinamos lėšos atitiks „Sodros“ pervestų įmokų sumą, ar ne).
„Jei žmogaus sukauptos lėšos viršys „Sodros“ įmokų, pervestų į jo asmeninę pensijos sąskaitą, sumą, žmogui bus apskaičiuoti papildomi apskaitos vienetai, o tai reiškia, kad būsima „Sodros“ pensija bus didesnė“, – LRT.lt sako pašnekovė.
Pasak R. Babianskienės, jei žmogus nusprendžia stabdyti kaupimą arba jį nutraukti, apie tai jis turėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę, su kuria yra sudaręs sutartį.
Seimo opozicinės socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas užregistravo pataisas vyriausybės pateiktam pensijų sistemos pertvarkos įstatymų paketui.
Parlamentaras siūlo išbraukti automatinį dalyvių įtraukimą į kaupimą pensijų fonduose. Pasak jo, pensijų dalies kaupimas privačiuose fonduose negali būti privalomas, o tik savanoriškas. Jis siūlo ir ilgesnį laikotarpį, skirtą apsispręsti dėl pasilikimo pensijų kaupimo fonde – 6 mėnesius, o ne 2 mėnesius, kaip siūloma vyriausybės projekte.
„Žmogus tiesiog gali nesuskubti arba pražiopsoti tokį trumpą laikotarpį. Atrodo, kad vyriausybė šiuo atveju daro viską, bandydama įsiteikti privatiems fondams, o ne žmonėms“, – mano socialdemokratas.
Taip pat A. Sysas siūlo dar labiau sumažinti vyriausybės siūlomus atskaitymus nuo pensijų fonde sukaupto turto, kad žmogui liktų daugiau iš fonde pensijai sukauptų lėšų.
Savo ruožtu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė I. Šimonytė pensijų sistemos pakeitimus ir jų argumentaciją vadina tiesiog abrakadabra.
Šis atvejis yra tas, kai neaišku, ne tik kaip, bet ir ką norima padaryti. Toks vaizdas, kad vienintelis siūlymų tikslas yra kažkaip išvengti 2020 metų, kuomet pervedimai į II pakopą turėtų pasiekti 3,5 proc. punktus, ir nesukaupti pernelyg didelio „Sodros“ rezervo. Tuo tikslu bandoma daryti keitimus, teigiant iš esmės absurdiškus dalykus – kad siūlymas neimti 2 proc. punktų įmokos į „Sodrą“ ir palikti žmogui pačiam juos vesti į II pakopą yra geriau nei imti ir pervesti.
Tačiau, pakeitus „Sodros“ įmokos tarifą, „Sodra“ neteks ir tų pajamų, kurias dabar gauna iš II pakopoje nedalyvaujančiųjų, tuo pačiu yra didinami būsimi pensijų įsipareigojimai (dalyvaujantiems II pakopoje „Sodros“ pensija nemažės), o jokio finansavimo šaltinio nepateikiama“, – kalba I. Šimonytė.
Ekonomistė pastebi, kad bazinė pensija į valstybės biudžetą iškeliama formaliai, nes ir toliau ją realiai finansuos tik dirbantieji pagal darbo sutartis iš didesnio perskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio tarifo, nes kiti mokesčiai nekeičiami.
„Žodžiu, abrakadabra čia kažkokia, o ne pensijų reforma“, – konstatuoja pašnekovė.
